paplazdūnas

paplazdū̃nas, -ė smob. (2) 1. kas paplazdomis skraido: Matėme, kaip tinklais gaudė krykliukių paplazdūnus Šlč. 2. prk. nerimtas žmogus, plevėsa: Aš susitikau nemaža asmenų, daugiausia iš mūsų jaunesnės „paplazdūnų“ kartos rš.